Ruduo visada man buvo ypatingas metas žvejyboje. Kai rytais prie vandens telkinių dar tvyro rūkas, o rankos šiek tiek stingsta nuo vėsaus oro, kažkodėl kibimai atrodo dar įdomesni ir malonesni.
Šiemet išsiruošiau į žvejybą su tikslu – išbandyti keletą naujų masalų. Turėjau tiek klasikos, tiek naujovių.
Pirmiausia užkabinau paprikinės duonos kvapo pop-up boiliuką (8–10 mm). Iš pradžių galvojau – gal per mažas, gal nepatrauks, bet būtent jis pirmas pradėjo dirbti. Kelios žuvys iš eilės ir jau supratau, kad pasirinkimas buvo teisingas.
Vėliau pabandžiau tirpstančius wafteriukus. Jų privalumas tas, kad net šaltame vandenyje kvapas skleidžiasi greičiau. Buvo toks momentas, kai atrodė, kad žuvys visai nustojo domėtis – pakeičiau masalą į tirpstantį, ir vėl atsirado kibimų.
Aišku, buvo ir eksperimentų, kurie nepasiteisino. Įsidėjau kelis didesnius 14 mm boiliukus – bet rudens metu jie, atrodo, žuvims buvo per stambūs. Nors pabandžiau, bet nei vieno kibimo taip ir nesulaukiau.
Ką supratau iš šios žūklės?
- Rudens metu verta labiau pasitikėti smulkesniais masalais.
- Stipresni kvapai (pvz. paprika, česnakas) veikia geriau nei saldūs.
- O svarbiausia – eksperimentuoti, nes kiekvienas vanduo „pasako savo taisykles“.
Grįždamas namo galvojau – žvejyba rudenį turi savo magiją. Kai atrodo, kad oras ne pats maloniausias, bet grįžti su keliomis gražiomis žuvimis ir dar krūva įspūdžių – supranti, kodėl vėl ir vėl norisi važiuoti prie vandens. 🎣
Rudens žūklėje labai svarbu pasirinkti tinkamą masalą.
